Advokatai G.Balčiūnas ir M.Grajauskas

Vilniuje nekilnojamojo turto projektus plėtojančios bendrovės, norėdamos gauti detalųjį planą ar pripažinti statinį tinkamu naudoti, turėdavo skirti miesto savivaldybei paramą - pavyzdžiui, dovanoti dalį sklypo infrastruktūros poreikiams. Nuo šio balandžio tokią paramą apibrėžiantis miesto administracijos direktoriaus įsakymas teismo pripažintas neteisėtu. Teisininkai sako, kad tai leidžia daryti prielaidą, jog savivaldybė neteisėtai rinko ir vadinamąjį socialinės infrastruktūros mokestį.

Tema - fizinių asmenų bankroto įstatymo mitai.
Dalyvauja advokatas Marius Grajauskas

 Jei Seimas ryžtųsi Įmonių bankroto įstatyme leisti tarpusavio įskaitas, lengviau atsikvėptų ir verslas, ir biudžetas. Tačiau idant būtų išvengta pažeidimų, įskaitos turėtų vykti tik teismui leidus.

Žiniasklaidos vakar paviešinta ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažyma, kurioje kalbama apie patirtą spaudimą iš įvairių verslo grupių ir kurią jis yra pateikęs Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prezidentei, teisininkų akimis, galbūt ir nėra sensacinga. Tačiau politinėje padangėje ji gali sukelti sprogimą, kurio pasekmes, teigiamas arba neigiamas, jausime ne vienerius metus.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės vienos kitoms buvo skolingos 4 mlrd. Lt - nuo 2008 m. pradelstų atsiskaitymų suma litais išaugo 344%. Verslininkai sako, kad problema labai opi, bet žiauriausia padėtis buvo užpernai, o dabar bendrovės prisitaikė, įgudo atidžiau vertinti partnerius ar su jais susitarti. Be to, pamažu gerėja lūkesčiai, todėl įtampa rinkoje kiek atslūgusi.

Su visuomene baigiamas derinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas prasiskolinusiems piliečiams neturėtų teikti daug vilčių - bankų sudėlioti saugikliai leis bankrutuoti toli gražu ne kiekvienam. Bet kadangi projektui tobulinti pateikta maždaug 300 pastabų, kai kurios nuostatos gali kardinaliai keistis, pabrėžia Ūkio ministerija.

Pasak Gintaro Balčiūno, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas" partnerio, pataisomis siekiama liberalizuoti įmonių restruktūrizavimo bylų iškėlimo procesą. Be to, sumažinama didelių kreditorių bei tų kreditorių, kurie turi įkeitimu ar hipoteka užtikrintus kreditorinius reikalavimus - tai dažniausiai būna bankai, - įtaka ir padidinamos kitų kreditorių teisės.

Per pastaruosius metus bankroto procedūrų skaičius išaugo beveik du kartus. Tačiau vis daugiau finansinius sunkumus patiriančių įmonių, siekiančių išgyventi sunkmetį bei atstatyti mokumą, konkurencingumą ir tęsti veiklą, renkasi bankroto alternatyvą - restruktūrizaciją.
Komentuoja advokatas Gintaras Balčiūnas.

Advokatas Gintaras Balčiūnas, vertindamas UM konkurso reikalavimus, VŽ nurodė, kad sąlygos „labai griežtos, specifinės, matyt, preliminariai derintos su galimu tiekėju, nes tokių tiekėjų gal būti tik vienas ar du."

Ar jau įveikėme skolų epidemiją ir ko ji išmokė?
Laidoje dalyvauja advokatas Marius Grajauskas